Šilauogių sodinimas ir priežiūra
Pradedantiesiems šilauogių augintojams, rekomenduojame sodinti šilauogių sodinukus vienas nuo kito 1,5 metro atstumu. Paruoškite 50 x 70 cm dydžio duobę, dugne drenažui paskleiskite 10 cm žvyro ir supilkite durpes. Kelis kartus gausiai palaistykite, permaišykite, kad vanduo tolygiai pasiskirstytų visame sluoksnyje. Pasodintą šilauogę papildomai mulčiuokite pušų žieve, spygliais, tręškite amonio sulfatu 20–30 g vienam augalui prieš ir po žydėjimo, rudenį – kalio sulfatu 10–20 g ir superfosfatu 25–30 g vienam augalui. Svarbiausia neleisti šilauogėm nudžiūti, palaikyti pastovią drėgmę.
Geriausias šilauogių genėjimo laikas- žiemos pabaiga ir pavasario pradžia. Vėliausias laikotarpis- šilauogių žydėjimo laikas. Pasibaigus krūmo formavimosi laikotarpiui, išpjauname senas, uogų nebeduodančias arba mažai duodančias šakas (dažniausiai jos jau būna papilkėjusios)
Spanguolių sodinimas ir priežiūra
Spanguoles iš vazonėlių sodinti galima visą šiltąjį sezoną.
Pasodintos spanguolės toje pačioje vietoje derės daugiau nei 70–80 metų. Pagrindiniai reikalavimai, taikomi spanguolynui:
– parinkite saulėtą vietą;
– būsimame spanguolyne išnaikinkite piktžoles;
– būsimą spanguolyną užpilkite 10–20 cm smėlio sluoksniu. Smėlis pagerina vandens filtraciją, sumažina temperatūros svyravimus dirvos paviršiuje, prie šaknų lengviau patenka oro;
– duobės gylis ir plotas – 40–50 cm, sodinama į rūgščias durpes;
– tinkamas tankumas – 1m2 plote sodinti 10–15 sodinukų;
– spanguolyną rekomenduojama atitverti borteliu, kad būtų apsaugotas nuo piktžolių plitimo. Nepakenktų spanguolyno plotelio atitverti ir įgilintai, t.y. 30–40 cm gylyje, kad nebūtų sąlyčio su kito rūgštingumo dirva, tačiau jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama naudoti dirvos rūgštintoją arba palaistyti actu parūgštintu vandeniu (0,5–1 stiklinė acto/10 l vandens);
– tręškite kompleksinėmis mineralinėmis arba spanguolėms skirtomis specialiomis trąšomis, laikydamiesi gamintojų rekomenduojamų normų;
– reguliariai drėkinkite;
– žiemą geriausia spanguolyno apsauga – storas sniego sluoksnis. Besniegėmis žiemomis, spustelėjus 19 ºC šalčiui, augalai gali nušalti, todėl reikalinga eglišakių, šiaudų ar pan. priedanga.
Vaismedžių sodinimas ir priežiūra
Vaismedžių sodinimas vazonuose (konteineriuose) galimas visa sezoną, nuo pavasario iki žiemos. Vaismedžius su neuždengta šaknų sistema (plikomis šaknimis) rekomenduojama sodinti anksti pavasarį, kada dar medžiai neišskleide lapų arba vėlai rudenį, kada baigiasi vegetacija.
Vieta ir gruntas: Vidutinio sunkumo, derlingas, drėgnokas, humusingas, pH 6,0–6,5 (kaulavaisiams iki 8) rūgštingumo, laidus priemolis. Į duobę rekomenduojama pridėti komposto, kurį reiktų sumaišyti su viršutiniu dirvos sluoksniu, įmaišyti kompleksinių mineralinių trąšų, tačiau saugoti, kad jos nepatektų ant šaknų.
Sodinimas: Turint galimybę rekomenduojama duobę iškasti iš anksto, t.y. rugpjūčio mėn. (jeigu sodiname rudenį) arba prieš šalčius (jeigu sodiname pavasarį). Esant žemai temperatūrai žiemą ir šiltai bei drėgnai -vasarą, ši priemonė pagerina dirvos struktūrą. Nederlingoje žemėje kasama apie 1×1 m dydžio duobė. Derlingoje, humusingoje dirvoje duobės išmatavimai gali būti mažesni: obelims, kriaušėms – 80×60 cm, slyvoms ir vyšnioms – 70×40 cm. Svarbu iškasti pakankamai didelę duobę, kad šaknys laisvai tilptų. Duobėje padaromas kauburėlis, šaknys paskleidžiamos, nukreipiamos žemyn. Jeigu pasodinsite augalus užlenktomis ar susuktomis šaknimis, jie blogai augs, o be to gali net žūti. Visi medeliai sodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo anksčiau arba 2–3 cm giliau. Per giliai pasodinti išleidžia papildomas šaknis, vešliai auga, blogai dera. Kuolus medeliui reikia įstatyti į duobę prieš sodinant, kad vėliau kalant nesužaloti šaknų. Rišama specialiais diržais arba linine virve, susukant ja aštuoniuke prie 2 kuolų.
Priežiūra: Pašaknes naudinga mulčiuoti durpėmis, kompostu, pjuvenomis ar smulkintomis žievėmis, apie 5 cm storio. Mulčias neturi liesti kamieno. Pirmaisiais metais po pasodinimo medeliai nuolat laistomi, vėliau – tik labai sausais metais. Laistoma retai (kas 2–3 savaites), bet gausiai. Jeigu dirva prasta, medeliai saikingai patręšiami kompleksinėmis trąšomis jau pirmųjų metų vasaros pradžioje, jeigu derlinga – tik kitų metų pavasarį.
Purškimas ir apsauga: Vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, kovo pabaigoje, reikėtų purkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų. Tinkamas laikas, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Pirmas purškimas nuo augalų ligų – anksti pavasarį (kai temperatūra 5-10 laipsnių šilumos), antras- prieš pat pumpurų sprogimą.
Vaismedžius būtina apsaugoti nuo ankstyvos žiemos – pavasario saulės kaitros (gali įtrūkti žievė) jų kamienus padengiant specialia balinimo priemone, taip pat nepamirštant kamienus ir apatines augalo šaknis apsaugoti nuo kiškių.
Genėjimas: Pirmaisiais metais yra formuojamas vainikas, o derėjimo metais pašalinamos nulaužtos bei ligotos šakos, seni arba ploni ūgliai, atjauninamas vainikas. Išgenėti prieš žiemą medžiai labai jautrūs žemai temperatūrai, todėl esant žemesnei nei 25 laipsnių šalčio temperatūrai labai nukenčia.
Medžiai, išgenėti vegetacijos metu, vėlyvą pavasarį arba vasarą lėčiauauga nei išgenėti anksti pavasarį, todėl rekomenduojama medžius genėti vėlai pavasarį arba vasarą.
Vilkūglių šalinimas vasaros metu pagerina vaisių kokybę ir laikymąsi, silpnina medžių augimą, mezga daugiau žiedinių pumpurų. Labai ankstyvas vilkūglių pašalinimas ne tik gali paskatinti ūglių augimą, bet turi neigiamos įtakos vaisių, ypač obuolių dydžiui. Vėlavimas taip pat nėra pageidautinas, nes vaisiai būna prastesnės spalvos. Vasarą geriausia genėti 10–14 dienų iki vasarinių veislių obelų, kriaušių ir slyvų derliaus ir 15–20 dienų iki vėlyvųjų veislių derliaus.